Informacija apie SBSTTA-28 ir SBI-7 susitikimus Nairobyje

Informuojame, kad 2026 m. liepos 27 d. – rugpjūčio 1 d. Nairobyje (Kenijoje) įvyko Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos (CBD) Mokslinių, techninių ir technologinių konsultacijų pagalbinio organo 28-asis posėdis (SBSTTA-28). 2026 m. rugpjūčio 4–12 d. Nairobyje taip pat vyko Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos Įgyvendinimo pagalbinio organo 7-asis posėdis (SBI-7). Šie susitikimai buvo svarbūs rengiantis 2026 m. spalio 19–30 d. Jerevane (Armėnijoje) vyksiančiam CBD COP17 ir kartu vyksiančiam Kartachenos biosaugos protokolo šalių susitikimui COPMOP12.

Pagrindiniai SBSTTA-28 darbotvarkės klausimai

SBSTTA-28 metu buvo nagrinėjami moksliniai, techniniai ir technologiniai klausimai: Pasaulinės biologinės įvairovės darbotvarkės (KMGBF) įgyvendinimo planavimas, stebėsena, ataskaitų teikimas ir peržiūra: (a) Bendras KM-GBF įgyvendinimo pažangos vertinimas; (b) KMGBF stebėsenos sistema; su IPBES darbo programa susiję klausimai; sintetinė biologija; tvarus laukinės gamtos valdymas; moksliniai ir techniniai poreikiai, reikalingi KMGBF įgyvendinimui remti: strateginė saugomų teritorijų darbo programos peržiūra ir atnaujinimas; jūrų ir pakrančių biologinė įvairovė, kiti klausimai.

Vienas iš svarbesnių SBSTTA-28 klausimų buvo sintetinė biologija – sparčiai besivystanti mokslo ir technologijų sritis, apimanti biologinių sistemų projektavimą, keitimą ir naujų biologinių funkcijų kūrimą.

Sintetinė biologija gali suteikti reikšmingos naudos medicinos, žemės ūkio, pramonės ir aplinkosaugos srityse, tačiau kartu gali atsirasti naujų ir sunkiai prognozuojamų poveikių biologinei įvairovei. Todėl CBD kontekste daugiausia dėmesio skiriama ne pačios technologijos vertinimui, o galimo jos poveikio biologinei įvairovei stebėsenai, rizikų vertinimui ir valdymui. SBSTTA-28 buvo svarstomas sintetinės biologijos teminis veiksmų planas, kuriuo siekiama sustiprinti šalių gebėjimus vertinti naujų technologijų raidą ir galimą jų poveikį biologinei įvairovei, skatinti mokslinį bendradarbiavimą ir dalijimąsi informacija. Taip pat svarbus vadinamasis „horizon scanning“ metodas – sistemingas naujų technologijų, tendencijų ir galimų rizikų nustatymas bei vertinimas dar ankstyvame jų vystymosi etape. SBSTTA-28 metu ne dėl visų su sintetine biologija susijusių klausimų buvo pasiektas bendras sutarimas, todėl dalis klausimų toliau bus svarstomi CBD procese COP17.

Nesusitarta dėl tolesnės ekspertų grupės (AHTEG) mandato

Vienas pagrindinių nesutarimų buvo, ar apskritai reikia steigti naują AHTEG tech. ekspertų grupę sintetinės biologijos klausimams ir, jeigu taip, koks turėtų būti jos mandatas. Dalis šalių manė, kad naujas AHTEG reikalingas, kad būtų galima atlikti išsamesnį ir moksliškai pagrįstą naujų technologijų poveikio vertinimą. Kitos šalys abejojo naujos grupės pridėtine verte ir akcentavo, kad jau atlikta daug darbo bei kad naujos struktūros dubliuotų esamus procesus. Ypač aiškiai prieš naujo AHTEG steigimą pasisakė Panama, teigdama, kad ankstesni tokio pobūdžio procesai neįvykdė viso mandato ir kad dalis klausimų jau nagrinėjama pagal Kartachenos biosaugos protokolą bei kitose tarptautinėse institucijose/organizacijose, įskaitant OECD.

Nesusitarta, ką konkrečiai turėtų vertinti nauja ekspertų grupė

Jeigu AHTEG būtų steigiama, liko neaišku, kokie konkretūs sintetinės biologijos klausimai būtų jos prioritetas.

Tarp siūlytų variantų buvo: dirbtinio intelekto ir skaičiavimo biologijos sąsajos su sintetine biologija; sintetinės biologijos taikymas biologinės įvairovės išsaugojimui; naujausių technologijų raidos ir jų poveikio vertinimas; sintetinės biologijos teigiamo ir neigiamo poveikio vertinimo metodikos sukūrimas; horizon scanning – sistemingas naujų technologijų ir tendencijų nustatymas bei vertinimas. Dalis šių elementų liko skliaustuose, t. y. dėl jų nebuvo pasiektas galutinis politinis susitarimas.

Neužbaigtas metodikos, kaip vertinti sintetinės biologijos poveikį, klausimas

Šiuo metu trūksta aiškios, bendros ir moksliškai pagrįstos metodikos, kaip nustatyti naujausius sintetinės biologijos technologinius pokyčius ir sistemiškai įvertinti jų galimą teigiamą bei neigiamą poveikį biologinei įvairovei. SBSTTA-28 rekomendacijoje pabrėžiama, kad trūksta aiškaus mechanizmo ar metodikos naujausiems technologiniams pokyčiams nustatyti ir jų poveikiui biologinei įvairovei įvertinti.

Nesutarta, kaip plačiai vertinti rizikas ir poveikį

Ekspertų grupės darbe buvo siūloma vertinti ne tik biologinius ir ekologinius aspektus, bet ir:

biosaugumą ir biosaugą, socialinius ir ekonominius aspektus, kultūrinius ir tradicinius aspektus,

etinius klausimus, atsakomybę ir žalos atlyginimą, aplinkosaugos ir socialines apsaugos priemones, duomenų suverenitetą. Tačiau dalis šių elementų liko nesuderinti.

Finansavimo klausimas

Čia pozicijos buvo gana aiškios. Afrikos grupė, taip pat Peru, Urugvajus, Malavis, Zimbabvė, Indonezija, Egiptas, Pietų Afrika, Kataras ir kitos šalys, ragino užtikrinti specialų, pakankamą, nuspėjamą ir savalaikį finansavimą sintetinės biologijos veiksmų planui įgyvendinti. Afrikos šalys ypač pabrėžė, kad jų dalyvavimą sintetinės biologijos srityje riboja pajėgumų, technologijų ir finansinių išteklių trūkumas. Zimbabvė atkreipė dėmesį į tai, kad kituose regionuose sintetinės biologijos produktai jau pasiekia rinką, o Afrikos šalių dalyvavimas šioje srityje išlieka ribotas. Tuo tarpu Panama akcentavo priešingą problemą – ribotus CBD finansinius išteklius ir būtinybę pirmiausia investuoti į jau egzistuojančių mechanizmų įgyvendinimą, o ne kurti naujus ekspertų procesu.

Išsiskyrė požiūriai į „atsargumo principą“

Egiptas ir Ramiojo vandenyno mažųjų salų besivystančių valstybių grupė (P-SIDS) ragino išlaikyti aiškią nuorodą į atsargumo principą pagal Kartachenos biosaugos protokolą ir įvairių gamtos vertybių, įskaitant jos vidinę / neinstrumentinę vertę, pripažinimą. Vienos šalys daugiau akcentavo technologijų inovacijų ir galimos naudos skatinimą, o kitos – atsargų požiūrį, rizikos prevenciją ir galimą negrįžtamą poveikį biologinei įvairovei.

Technologijų prieinamumas ir pajėgumų skirtumai

Čia ypač aktyvi buvo Afrikos grupė, taip pat Indija, Peru ir kitos besivystančios šalys. Jos siekė, kad sintetinės biologijos veiksmų planas būtų ne tik dokumentas, bet ir realus mechanizmas:

technologijų perdavimui, moksliniam bendradarbiavimui, specialistų rengimui, regioninių paramos centrų stiprinimui, galimybei besivystančioms ir ypač megadiversiškoms šalims dalyvauti sintetinės biologijos tyrimuose. Indija ir Peru taip pat akcentavo ypatingus megadiversių šalių poreikius.

Kartachenos biosaugos protokolas ir jo įgyvendinimo vertinimas

SBI-7 darbotvarkėje svarbią vietą užėmė Kartachenos biosaugos protokolo įgyvendinimo ir veiksmingumo vertinimas. Kartachenos biosaugos protokolas nustato tarptautinę biosaugos sistemą, skirtą užtikrinti saugų gyvų modifikuotų organizmų (GMO) naudojimą, tvarkymą ir tarptautinį judėjimą, atsižvelgiant į galimą jų neigiamą poveikį biologinei įvairovei ir į riziką žmonių sveikatai. Nairobyje buvo nagrinėjamas 5-asis Kartachenos Biosaugos protokolo veiksmingumo vertinimas ir peržiūra. Vertinimo rezultatai svarbūs siekiant nustatyti, kaip praktiškai įgyvendinamos Protokolo nuostatos ir kokių papildomų priemonių reikia siekiant užtikrinti jo veiksmingumą. Vertinimo metu išryškėjo skirtingi šalių gebėjimai įgyvendinti biosaugos reikalavimus. Tarp svarbiausių sričių išlieka: nacionalinės biosaugos teisinės ir institucinės sistemos, GMO rizikos vertinimo ir rizikod valdymo pajėgumai, GMO aptikimo ir identifikavimo laboratoriniai pajėgumai, mokslinių duomenų ir informacijos prieinamumas, specialistų kompetencijos ir mokymai, informacijos mainai, technologijų perdavimas, finansiniai ištekliai biosaugos sistemoms įgyvendinti. Todėl vienas iš svarbių klausimų yra šalių gebėjimų stiprinimas, ypač toms valstybėms, kurios neturi pakankamų techninių, finansinių ar žmogiškųjų išteklių.

SBI-7 metu buvo užbaigtas pagrindinis 5-ojo Kartachenos biosaugos protokolo veiksmingumo vertinimo ir peržiūros etapas bei atliktas Protokolo įgyvendinimo ir gebėjimų stiprinimo veiksmų planų vidurio laikotarpio vertinimas. Kartu išliko klausimų, susijusių su vertinimo išvadų formuluotėmis, šalių gebėjimų stiprinimu, finansinių išteklių užtikrinimu, informacijos prieinamumu ir tolesnėmis priemonėmis Protokolo įgyvendinimui gerinti. Šie klausimai bus toliau svarstomi Kartachenos biosaugos protokolo šalių susitikime COP-MOP12 Jerevane.

Sintetinės biologijos ir Kartachenos protokolo sąsajos

Sintetinės biologijos plėtra yra tiesiogiai susijusi su platesniais biosaugos klausimais. Tobulėjant genomo redagavimo, genetinės modifikacijos ir kitoms biologinėms technologijoms, kyla poreikis nuolat vertinti, ar esamos biosaugos sistemos yra pakankamos naujoms technologijoms ir jų produktams įvertinti. Ypatingas dėmesys skiriamas technologijoms, kurios gali lemti ilgalaikius arba sunkiai kontroliuojamus pokyčius natūraliose populiacijose, pavyzdžiui, modifikuotų organizmų, panaudojant priverstinį genų slinkio metodą (angl. gene drives), technologijoms. Todėl tarptautiniu lygiu vis daugiau dėmesio skiriama ne tik jau naudojamų technologijų kontrolei, bet ir naujų technologijų ankstyvam nustatymui, moksliniam vertinimui ir galimų rizikų prognozavimui.

COP17 ir COPMOP12 susitikimai Jerevane

SBSTTA-28 ir SBI-7 rezultatai bus svarbūs rengiant sprendimus CBD COP17 ir Kartachenos biosaugos protokolo COPMOP12 susitikimuose Jerevane. Šiuose susitikimuose bus toliau svarstomi sintetinės biologijos, naujų genominių technologijų, biosaugos gebėjimų stiprinimo ir Kartachenos protokolo veiksmingumo klausimai. SBSTTA-28 ir SBI-7 rezultatai rodo, kad sparčiai vystantis biotechnologijoms būtina kartu stiprinti ir biosaugos sistemas – rizikos vertinimą ir rizikos valdymą, stebėseną, laboratorinius pajėgumus, specialistų kompetencijas ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Daugiau apie tai: SBSTTA-28, SBI-7

1-osios nuotraukos šaltinis: Highlights and images for 27 July 2026.

2-oje nuotraukoje SynBio kontaktinės grupės ekspertai.