Kas yra ribotas naudojimas ir kokie yra genetinės modifikacijos metodai pagal teisės aktų reikalavimus?
Primename, kad pagal Lietuvos Respublikos genetiškai modifikuotų organizmų įstatymą – ribotas naudojimas tai veikla, kai specialiomis priemonėmis ribojant organizmų arba mikroorganizmų sąlytį su gyventojais ir aplinka tie mikroorganizmai arba organizmai genetiškai modifikuojami, auginami, saugomi, transportuojami, naikinami, šalinami ar kitaip naudojami.
Genetiškai modifikuotas mikroorganizmas (GMM) – tai mikroorganizmas, kuriame genetinė medžiaga yra pakeista tokiu būdu, kuris natūraliai nepasitaiko nei poruojantis, nei natūralios rekombinacijos būdu.
Pagal šį apibrėžimą genetinė modifikacija įvyksta taikant:
- rekombinantinių nukleino rūgščių metodus, kuriais gaunami nauji genetinės medžiagos junginiai įterpiant kokiu nors būdu į bet kurį virusą, bakterines plazmides ar kitas vektorių sistemas už organizmo ribų paimtas nukleino rūgšties molekules ir įvedant jas į šeimininką, kuriame tokių molekulių nepasitaiko, tačiau kuriame jos gali toliau daugintis;
- metodus, kuriais į organizmą tiesiogiai įterpiama ne pačiame organizme paruošta paveldima medžiaga, įskaitant mikroinjekcijas, makroinjekcijas ir mikrokapsuliavimą;
- ląstelių suliejimo (įskaitant protoplazminį suliejimą) ar hibridizacijos metodus, kai gaunamos naujos gyvos ląstelės su naujais paveldimos genetinės medžiagos junginiais, suliejant dvi ar daugiau ląstelių tokiais metodais, kurie natūraliai gamtoje neegzistuoja.
Pagal šį apibrėžimą genetinė modifikacija neįvyksta, jei rekombinantinės nukleino rūgšties molekulės gautos taikant kitus, nei nurodyta aukščiau, metodus arba nėra genetiškai modifikuoti organizmai taikant in vitro apvaisinimą, tokius natūralius procesus kaip konjugaciją, transdukciją, transformaciją, poliploidų sužadinimą.
GMM riboto naudojimo veiklos reikalavimai išdėstyti Genetiškai modifikuotų mikroorganizmų riboto naudojimo Lietuvos Respublikoje tvarkos apraše (toliau – aprašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. rugpjūčio 14 d. įsakymu Nr. 413.
Šis aprašas yra privalomas visiems, užsiimantiems veikla susijusia su GMM ribotu naudojimu Lietuvos Respublikos teritorijoje.
Aprašo reikalavimai netaikomi, kai genetinė modifikacija atliekama nenaudojant rekombinantinių nukleino rūgščių molekulių ar, kai taikoma mutagenezė; ar, kai organizmai, taikant tradicinius veisimo metodus, gali keistis genetine medžiaga, augalinių ląstelių suliejimą (įskaitant protoplastinį suliejimą), įsiklonavimą, vykstantį iš organizmo ląstelės pasišalinant nukleino rūgšties sekoms, kai po to visa arba dalis tos nukleino rūgšties (arba sintetinio ekvivalento) gali būti dar kartą įterpta, su arba be išankstinių fermentinių ar mechaninių pakopų, į tos pačios rūšies ląsteles ar filogenetiškai artimas giminingų rūšių ląsteles, kurios gali pasikeisti genetine medžiaga per natūralius fiziologinius procesus. Taip susidaręs mikroorganizmas negalėtų sukelti žmonių, gyvulių ar augalų ligų. Įsiklonavimas gali apimti rekombinantinių vektorių naudojimą, kurie jau yra ilgą laiką saugiai naudoti tam tikruose mikroorganizmuose.