Lietuvoje neauginami genetiškai modifikuotų augalų pasėliai
Aplinkos ministerija yra kompetentinga institucija, kuri vykdo valstybinį genetiškai modifikuotų organizmų (GMO) ir genetiškai modifikuotų produktų valdymą. Iki dabar Aplinkos ministerija nėra išdavusi sutikimų auginti genetiškai modifikuotus augalus, tačiau visuomenėje sklando abejonės dėl galimo GMO auginimo Lietuvoje. Siekdama išsiaiškinti, ar komercinių pasėlių savininkai, tikėdamiesi didesnio derliaus ar mažesnių pasėlių priežiūros išlaidų, neaugina genetiškai modifikuotų augalų, Aplinkos ministerija kreipėsi į Nacionalinį maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutą (NMVRVI) ir Valstybinės augalininkystės tarnybą (VAT) prie Žemės ūkio ministerijos, kuri yra parengusi aiškią mėginių ėmimo laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams metodiką ir turi mėginių iš pasėlių ėmimo patirties.
VAT pareigūnai, išanalizavę Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos pateiktus ūkio subjektų, kurie š. m. deklaravo auginsiantys rapsus ir kukurūzus grūdams, sąrašus, apklausė visus kukurūzus deklaravusius ir daugelį rapsų augintojų dėl sėklos, kuri buvo naudota auginamiems pasėliams, kilmės. Nė vienu iš šių atvejų nebuvo nustatyta, kad ūkio subjektai sėklą būtų atsigabenę iš GMO atsiradimo rizikos šalių (pvz.: Jungtinės Amerikos Valstijos, Kanada, Brazilija, Argentina, Rusija) ir dokumentais patvirtino, kad sėklą įsigijo iš ja prekiaujančių Lietuvos įmonių. Dėl šios priežasties pagrindiniu kriterijumi tapo nebe GMO atsiradimo rizikos kultūrų sėkla, kilusi GMO atsiradimo rizikos šalyse, o ta, kuri buvo auginta tose Europos Sąjungos šalyse narėse, kuriose auginami GM augalai (pvz.: Ispanija, Prancūzija, Vokietija, Čekija ir Lenkija). Ūkio subjektų, atitinkančių pastarąjį kriterijų buvo pakankamai, todėl buvo paimti mėginiai iš įvairių pasėlių laboratoriniams genetinės modifikacijos tyrimams atlikti.
Pirmieji mėginiai (rapsų) buvo paimti š. m. rugsėjo 5 d., o paskutinieji – š. m. rugsėjo 21 d. iš kukurūzų pasėlių. Iš viso VAT pareigūnai paėmė bei pateikė NMVRVI ištirti 9 rapsų mėginius ir 11 kukurūzų mėginių. Visi šie mėginiai buvo paimti iš 11 skirtingų rajonų (Pakruojo, Šiaulių, Pasvalio, Panevėžio, Biržų, Kėdainių, Raseinių, Kauno, Šakių, Vilkaviškio ir Marijampolės r.), kuriuose rapsų ir kukurūzų pasėlių auginama daugiau negu kitose vietovėse.
Visi mėginiai buvo ištirti, tačiau genetinė modifikacija nebuvo aptikta.