Seimui pateiktas GMO įstatymo pakeitimo ir papildymo Įstatymo projektas

Seimo nariai Dailis Alfonsas Barakauskas ir Rimas Antanas Ručys šių metų balandžio 15 d. Seimui pateikė Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo 9(1) straipsniu ir 15 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektą Nr. XIP-530, kurio tikslas – paskelbti moratoriumą genetiškai modifikuotų organizmų išleidimui į aplinką Lietuvos Respublikos teritorijoje iki nebus visiškai ir pilnai ištirtas ir nustatytas GMO ilgalaikis poveikis žmonių ir gyvūnų sveikatai ir aplinkai. Įstatymo projektas.

Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktose išvadose abejojama dėl minėto projekto nuostatų, kadangi galiojančio GMO įstatymo 2 straipsnio 1 dalį genetiškai modifikuotų organizmų apgalvotas išleidimas į aplinką apima ir jų tiekimą rinkai. Atsižvelgus į tai, pažymėtina, kad tokia teikiamo projekto nuostata prieštarautų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvai 2001/18/EB dėl genetiškai modifikuotų organizmų apgalvoto išleidimo į aplinką ir panaikinančiai Tarybos direktyvą 90/220/EEB nes šios direktyvos 22 straipsnyje nustatyta, kad valstybės narės negali drausti, riboti ar trukdyti pateikti į rinką GMO kaip atskirus produktus ar esančius kituose produktuose, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus. Taip pat siūlo atkreipti dėmesį į 1997 m. lapkričio 13 d. Konstitucinio Teismo sprendimą, kuriame konstatuota, kad Seimo statuto penktosios dalies „Įstatymų leidybos procedūra” normų analizė taip pat leidžia tvirtinti, kad įstatymų leidyba savo priederme ir paskirtimi nesusijusi su įstatymų galiojimo stabdymu. Taip yra todėl, kad situacijoje, susidariusioje sustabdžius įstatymo galiojimą, galima įžvelgti prielaidas dviprasmybėms atitinkamų visuomeninių santykių reguliavimo procese, spragoms teisėje atsirasti. Taip pat gali iškilti ir kitų teisinių problemų. Taigi pažymėtina, kad įstatymų galiojimo sustabdymas yra nebūdingas įstatymų leidybai ir paprastai siejamas su Konstitucijoje nurodytais konkrečiais atvejais. Taigi susidarys teisiškai ydinga situacija, kada Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo nuostatos, reglamentuojančios genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką reikalavimus ir sąlygas, de jure galios, tačiau de facto jos nebegalės būti taikomos. Tai savo ruožtu gali sukelti teisės normų koliziją. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateikta išvada

Europos teisės departamentas, išnagrinėjęs pateiktą Genetiškai modifikuotų organizmų įstatymo papildymo ir pakeitimo projektą dėl atitikties ES teisei, pažymi, kad Direktyvos 2001/18/EB 22 straipsnyje aiškiai įtvirtinta, kad „valstybės narės negali drausti, riboti ar trukdyti pateikti į rinką GMO kaip atskirus produktus ar esančius kituose produktuose, jei jie atitinka šios direktyvos reikalavimus”. Skirtingai nei siūloma pateiktame projekte, valstybė narė negali nustatyti bendro pobūdžio draudimo auginti visus GMO neapibrėžtam laikotarpiui, be to, toks nacionalinis draudimas turi būti pagrįstas naujais moksliniais duomenimis. Taip pat siūlomas projektas neatitinka apsauginių priemonių nustatymo sąlygų pagal Direktyvą 2001/18. Norint nustatyti moratoriumą konkretiems GMO produktams, turėtų būti įvertinama jų rizika ir toks draudimas nustatomas remiantis moksliniais duomenimis. Europos teisės departamento išvada.