Mokslinio, techninio lygio derybos dėl gyvų modifikuotų organizmų rizikos vertinimo ir rizikos valdymo

Š. m. spalio 20-24 d. vyko 27-asis Jungtinių Tautų Biologinės įvairovės konvencijos Mokslinių, techninių ir technologinių konsultacijų pagalbinės tarnybos susitikimas (angl. Twenty-sixth meeting of the Subsidiary Body on Scientific, Technical and Technological Advice)  (SBSTTA-27) Panamos mieste (Panama).

SBSTTA-27 susitikimo tikslas – moksliniu, techniniu lygiu susitarti kiekvienu darbotvarkės klausimu dėl rekomendacijų/sprendimų projektų parengimo 2026-10-19/30 Jerevane (Armėnija) vyksiantiems susitikimams: Biologinės įvairovės konvencijos Šalių konferencijai COP17, Kartachenos biosaugos protokolo Šalių pasitarimui lygiavertei Šalių konferencijai COPMOP12 ir Nagojos protokolo dėl galimybės naudotis genetiniais ištekliais ir sąžiningo bei teisingo naudos, gaunamos juos naudojant, pasidalijimo Šalių konferencijai, prilygstančiai šio Protokolo Šalių susitikimui COPMOP6.

SBSTTA-27 svarstė Kartachenos biosaugos protokolo dėl gyvų modifikuotų organizmų (GMO) rizikos vertinimo ir rizikos valdymo  klausimą tiek plenarinėje sesijoje, tiek kontaktinės grupės posėdžiuose. Kontaktinei grupei pirmininkavo Martha Kandawa-Schulz (Namibija) ir Werner Schenkel (Vokietija).

SBSTTA-27 dokumente Nr. CBD/SBSTTA/27/6 pateikta informacija apie Ad hoc techninės ekspertų grupės (AHTEG) darbą rizikos vertinimo srityje ir struktūriškai išanalizuotos Šalių pateiktos temos dėl  naujų gairių rengimo, dėl GMO rizikos vertinimo poreikių ir prioritetų. Pirmosios sesijos metu 25 Šalys ir 4 stebėtojų organizacijos pristatė pasisakymo tekstus.

Daugelis šalių, įskaitant Meksiką, Norvegiją, Belgiją, Vokietiją, Austriją, Švediją, Daniją, Suomiją, Šveicariją, Maroką, Vengriją ir Pietų Afriką, palankiai įvertino AHTEG pateiktas išvadas ir jos rekomendaciją parengti papildomas savanoriškas gaires, pritarė naujos AHTEG įsteigimui, atviro internetinio forumo pratęsimui. Daugelis delegacijų, įskaitant Norvegiją, Austriją, Daniją, Vokietiją, Vengriją, Švediją, Belgiją, Suomiją ir Gvatemalą, pažymėjo, kad AHTEG darbo krūvis yra per didelis, ir pasiūlė prioritetą teikti kelioms iš septynių nustatytų temų, kad būtų parengtos papildomos gairės tarp sesijų.

Kitos Šalys, t. y. Naujoji Zelandija, Panama, Brazilija, Zimbabvė, Malavis, pažymėjo, kad nėra būtina rengti papildomas gaires, pabrėžė, kad pagal Kartachenos biosaugos protokolo III priedą esamų gairių pakanka ir pasiūlė sutelkti dėmesį į gebėjimų stiprinimą ir įgyvendinimą, o ne į naujų gairių rengimą. Panama pasipriešino naujos AHTEG įsteigimui.

Galutinė rekomendacija (CBD/SBSTTA/27/L.6) buvo priimta, tačiau dauguma nuostatų liko neišspręstos. Šalys diskutavo apie papildomas savanoriškas gaires, tačiau nebuvo pasiekta susitarimo dėl jų skaičiaus ir temų. Taip pat nebuvo susitarta dėl gebėjimų stiprinimo pastangų ir veiklos plėtros, naujos AHTEG įsteigimo, visų siūlomo proceso etapų, tokių kaip informacijos rinkimas ir internetinio forumo išplėtimas. Priedas, AHTEG mandatas taip pat liko neišspręsti (tekstas liko skliaustuose), įskaitant „techninių pastabų“ terminologiją ir dviejų temų, skirtų rekomendacinėms gairėms (mikroorganizmai, žuvys), bei dviejų temų, skirtų techninėms pastaboms (apsaugos tikslai, kilmės centrai), paminėjimą. Rekomendacijoje taip pat įtrauktas tekstas apie informacijos rinkimą, susijusį su Protokolo 13 ir 14 str., taip pat apie duomenų perdavimą, tačiau šis tekstas taip pat liko nesutartas.

Rekomendacijoje aiškiai vertinamas AHTEG darbas. Taip pat buvo sutarta raginti Šalis bendradarbiauti ir dalintis informacija bei patirtimi per BCH ir pakviesti regioninius bei subregioninius techninio ir mokslinio bendradarbiavimo paramos centrus padėti Šalims stiprinti gebėjimus dėl GMO vertinimo ir keliamos rizikos valdymo. Be to, rekomendacijoje aiškiai prašoma CBD sekretoriatui apibendrinti nacionalinių ataskaitų informaciją, toliau stiprinti gebėjimus, kaupti patirtį, susijusią su savanoriškomis gairėmis, ir skelbti ją per BCH.

Susitikime paaiškėjo, kad Šalys aiškiai supranta, kad GMO rizikos vertinimas ir rizikos valdymas kelia iššūkių Šalims, priklausomai nuo jų patirties ar konkrečių problemų. Tačiau nuomonės dėl to, kur sutelkti išteklius, kad būtų galima įveikti šiuos iššūkius, išsiskiria. Kai kurios Šalys mano, kad esama sistema ir esami dokumentai, pavyzdžiui, papildomos savanoriškos gairės, skirtos padėti vertinti kiekvienu konkrečiu atveju modifikuotų organizmų, sukurtų naudojant priverstinį genų slinkio metodą, riziką, paskelbtos „Biosafety Technical Series 07“, yra tvirtas pagrindas rizikos vertinimui. Kitos Šalys yra įsitikinusios, kad papildomos gairės padėtų spręsti konkrečius GMO rizikos vertinimo uždavinius ir remti daugelio Šalių prašomas gebėjimų stiprinimo veiklas. Derybų metu nebuvo aiškiai nustatyta, kurioms iš septynių įvardintų temų turėtų būti teikiama pirmenybė. Didelė teksto dalis liko skliaustuose, o tai rodo, kad nėra sutarimo, todėl tikimasi jį pasiekti COPMOP12 susitikimo metu. Be to, planuojama įtraukti į COPMOP12 darbotvarkę klausimą apie naujų genominių technologijų reglamentavimą.